Kaip apskaičiuojami importo mokesčiai?
Kokie mokesčiai yra taikomi importuojant prekes iš trečiųjų pasaulio šalių?
Kokius importo mokesčius Lietuvoje turi sumokėti prekių, įsigytų ir siuntose atsiunčiamų iš trečiųjų šalių, gavėjas?
Kas yra trečiosios pasaulio šalys?
Kokius duomenis reikia pateikti, norint sėkmingai deklaruoti?
Ar privaloma naudotis muitinės tarpininko paslaugomis?
Skaičiuojant importo mokesčius svarbu suprasti, nuo ko tiksliai yra skaičiuojami šie mokesčiai. Tai yra ne suma už kurią perkate prekes, o prekės muitinė vertė, kurią sudaro prekės vertė ir išlaidos, susijusios su šios prekės įsigijimu. Keli pavyzdžiai kurie sudaro prekės muitinę vertę, yra:
• siuntimo išlaidos;
• muitinės tarpininkavimo mokestis;
• kitos išlaidos, susijusios su preke.
Importo PVM (pridėtinės vertės mokestis) – 21 proc.
Importo muito mokestis, kurio tarifas priklauso nuo importuojamos prekės. Mobiliesiems telefonams muito tarifas yra 0 proc., tuo tarpu rūbams jis siekia 12 proc.
Akcizo mokestis, taikomas tam tikroms prekių grupėms. Pvz. kvepalams, alkoholiniams gėrimams, tabako gaminiams ir kt.
Iš trečiųjų šalių siunčiamose siuntose esančios prekės apmokestinamos importo muitais, jeigu siuntoje esančių prekių vertė viršija 150 eurų ir toms prekėms taikomi muitai (daugiau apie tai Lietuvos muitinės internetinėje svetainėje). Visos siuntos atkeliavusios iš trečiųjų šalių apmokestinamos Importo PVM.
Tai yra visos šalys, kurios nepriklauso Europos sąjungos, Europos ekonominės erdvės ar Bendrosios rinkos šalims.
Verta atkreipti dėmesį, jog muitai yra taikomi tik trečiosioms pasaulio šalims.
Jog muitinės tarpininkas galėtų tinkamai apskaičiuoti mokėtinus importo mokesčius (PVM, muitą, akcizą) ir pritaikyti nustatytas šių mokesčių lengvatas, deklarantui turi būti pateikta tiksli informacija apie siuntoje esančias prekes (jų pavadinimas, skaičius, vertė ir pan.). Deklaruojant reikia pateikti pirkimą patvirtinančius dokumentus (pvz. sąskaitą faktūrą). Sąskaitoje faktūroje turi būti matoma informacija apie:
• pardavėją;
• pirkėją;
• siuntos numerį (nebūtina);
• prekių pavadinimus;
• prekių kiekį;
• prekių įsigijimo kainą;
• suteiktų nuolaidų suma (jei nuolaida buvo suteikta);
• pristatymo (siuntimo) išlaidas;
• bendrą siuntos vertę (suma su pritaikytomis nuolaidomis ir su siuntimo išlaidomis).
Naudotis muitinės tarpininkų paslaugomis nėra būtina. Tačiau dažnu atveju gali kilti sunkumų bandant suprasti visas dedamąsias. Todėl būtent mūsų komanda yra pasiruošusi jums padėti visais muitinės tarpininkavimo klausimais. Jeigu nuspręsite muitinės tarpininko paslaugomis nesinaudoti, nepamirškite, jog turite užsiregistruoti Bendrojo naudotojų valdymo portale (BAP), tuomet Muitinės leidimų sistemoje (MLS). Taip pat pateikite prašymą suteikti Ekonominės veiklos vykdytojo registracijos ir identifikavimo (EORI) kodą. Kai bus suteiktas EORI kodas, išmaniojoje muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje (iMDAS) galėsite savarankiškai teikti muitinei prekių deklaracijas.